Popieriaus karpinių paroda, skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui

   Parodos turinį sudaro 17 autorių,  tautodailininkų - meno kūrėjų darbų. Karpiniai atlikti karpant žirklutėmis ar pjaustant peiliuku. Paveikslų motyvai susiję su  Lietuvos sostine Vilniumi. Paveiksluose vaizduojami Vilniaus miesto kultūros elementai, architektūros motyvai, jų segmentų detalės, sakraliniai objektai, istoriniai įvykiai, padavimai, pasakojimai, tradicinės šventės bei šių dienų miesto vaizdai. Populia Siekdama plėtoti ir populiarinti karpinių meno tautodailės tradicijas, BENDRIJA nuo 1981 –ųjų metų suorganizavo 9 respublikines popieriaus karpinių parodas. 1989, 1995 , 2016 metais  organizavo  tarptautines karpinių parodas, paskutinioji – ,,Karpinių Kalėdos“, buvo eksponuota Lietuvos nacionaliniame muziejuje, dalyvavo 138 autoriai iš 30 šalių.

LR Seimo "Vitražo galerijoje" atidaryta liaudiškosios tapybos paroda VILNIUS - TAI LIETUVA, skirta Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui. Parodoje dalyvauja 23 tautodailininkai. Nepaprastai džiaugiamės Seimo narės Dalios Asanavičiūtės  asmeniniu dėmesiu tautodailininkams ir jų kūrybai. Pagarbą šio žanro atstovams savo apsilankymu ir viltinga kalba pagerbė LR Seimo kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, Seimo narys Edmundas Pupinis. Parodą apžvelgė ir profesionaliai įvertino menotyros daktarė Nijolė Tumėnienė. Džiaugiamės matydami maestro Rimą Zigmą Bičiūną, kurio patarimais vadovaudamiesi sukūrėme ekspoziciją. Visus susirinkusiuosius pradžiugino Vilniaus Viršuliškių mokyklos folklorinis ansamblis "Viršulis" vadovaujamas mokytojos, tautodailininkės Dalios Šmatavičienės. Ačiū visiems dalyviams ir svečiams taip gausiai susirinkusiems spalvingai švęsti Vilniaus gimtadienį. 

     Vilnius šiemet – tikra pasaulio karpinių sostinė.

 Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Vilnius, Arsenalo g. 1) atidaryta tarptautinė popieriaus karpinių paroda “Karpinių Kalėdos”. Parodoje dalyvauja 138 autoriai iš 13 šalių, lygiagrečiai Lietuvos Žinijos draugijos salėje (Vilnius, Vilniaus g. 22) vyksta paroda “Spalvotos karpinių Kalėdos”. Mokyklų, darželių langus jau puošia ištaigingos popierinės snaigės ir kitokios kompozicijos. Keturių metrų aukščio Kalėdinę eglę Nacionaliniame muziejuje šiemet puošia karpinių meistrės Nijolės Jūrėnienės karpyti iš popieriaus žaislai, Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčios eglę puoš sekmadieninės mokyklos mokinių ir tautodailininkės Laimutės Benešiūnaitės – Fedosejevos sukurti žaislai iš popieriaus, beje, prakartėlė  bažnyčioje irgi karpyta...
      Metų parodų maratoną Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre taip pat vainikuoja karpiniai. Parodoje pristatyti tautodailininkės, meno kūrėjos Laimutės Benešiūnaitės – Fedosejevos įvairių neformaliojo ugdymo projektų dalyvių darbai. 12 autorių: viulniečiai Beatryčė Balčiūnaitė, Živilė Čerškutė, Erika ir Gabrielė Didrikaitės, Tomas ir Roma Fedosejevai, Lina Meškonytė, Eva, Rūta ir Ugnė Šutinytės; Arminė Aslanian ir Rolandas Šilobritas iš Šalčininkų. Jauniausiai autorei Ugnei Šutinytei, tuo metu kai buvo sukurti jos darbai, buvo keturi metai ir ji tapo respublikinės parodos „Lietuva – traukos taškas“ (2012) amžiaus grupės iki 8 metų nugalėtoja.
     Kalėdos savotiškas atskaitos momentas. Mes jų laukiame, stengėmės užbaigti didžiuosius darbus, planuojame ateiti... O dar – prisimename mums brangius žmones, ruošiame dovanas. Ir nebūtina išlaidauti, paimk žirkles, iškarpyk atviruką, knygos skirtuką, o gal papuošk karpiniu kokį medinį pakabuką... štai tau unikali, tavo šiluma ir energija praturtinta dovana...

Įsisuk karpinių Kalėdų sūkurį!
Laimute Fedosejeva

... nuostabūs juodosios keramikos dirbiniai: mąslus rūpintojėlis, gracingi paukščiai, nuotaikingi gyvūnai, ažūriniai žibintai, vazos, dekoratyvios skulptūrėlės.

Puikiai eksponuoti ant balto smėlio jie blykčioja, žvilga, žaižaruoja ugnies išgryninta juoda spalva, skleisdami savotišką šilumą ir paslaptingumą. Iš pradžių net sunku suprasti, iš ko jie pagaminti. Tik paėmęs dirbinį į ranką įsitikini, kad tai – molis, o ne metalas.
 

... tai prisilietimas prie amžių paslapties - juodosios keramikos, kuri Europoje jau tampa retenybe ir kuri įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Lietuva - viena iš nedaugelio žemės kampelių, kur pavyko sėkmingai išsaugoti šią technologiją ir kur ji sėkmingai gyvuoja.