Titulinis

Paremkite

mūsų bendrijas, skirdami 1,2 % savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Jūsų parama - tai didelė paskata tautodailės kūrėjų veiklai palaikyti rengiant parodas, konkursus, konferencijas, kūrybinius plenerus ir kt.

Vilniaus krašto tautodailininkų - meno kūrėjų bendrija Į.K. 300620716

SEB bankas
sąsk. Nr. LT927044060007883669

Lietuvos Tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija Į.K. 193026218

SEB bankas
sąsk.Nr. LT767044060000319703

Rėmėjai

Nuolaidos hostingui

Aplankė:

Prisijungimas

„Pintinės juostos ir ne tik...“

Birželio 7 d., ketvirtadienį, 15 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius) bus atidaryta tautodailininkės Matildos Teresės Jucienės personalinė paroda „Pintinės juostos ir ne tik...“

juciene Gimė 1938 m. birželio 7 d. Žemaitijoje. Pirmąją tautinę juostelę išaudė dar 1959 m., studijuodama prancūzų kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) per namų ruošos fakultatyvą. Iki 2005 m. dėstė buities darbus moksleiviams Vilniaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Žirmūnų gimnazija), pati tobulinosi įvairiuose seminaruose.

Prieš trisdešimt metų susidomėjo aukštaitiškomis pintomis juostomis. Dėmesį patraukė jų žaismingas koloritas, saviti spalviniai deriniai. Tradicinius raštus ir pynimo technikos galimybes M.T. Jucienė tyrinėjo muziejuose, dažniausiai – Lietuvos dailės muziejaus liaudies meno fonduose. Savo sukauptą kūrybinę ir techninę patirtį tautodailininkė sudėjo į knygą „Pintinės juostos“ (2010 m.). Iliustracijose pateiktos juostos, juostų fragmentai ir kiti dirbiniai nupinti autorės.

Kai kurios juostos nupintos sekant Lietuvos dailės muziejaus Liaudies meno skyriuje saugomomis autentiškomis juostomis. Nuo 1990 m. dalyvavo įvairiose parodose: Vilniaus krašto, respublikinėse konkursinėse liaudies meno parodose „Aukso vainikas“. 2010 m. atstovavo Lietuvą pasaulinėje parodoje „Expo 2010“ Kinijoje, kurioje paruošė parodėlę ir demonstravo juostų pynimą.

Skaityti daugiau: „Pintinės juostos ir ne tik...“

Stanislovo Karanausko pagerbimas Utenoje

Š.m. balandžio 12 d. Utenos Kraštotyros muziejuje įvyko rajoninės liaudies meno parodos pristatymas ir Tautodailės veterano kryždirbio, tapytojo, poeto Stanislovo Karanausko pagerbimas - 90 metų jubiliejaus proga.

Jubilijatą sveikino Utenos savivaldybės administracijos darbuotojai, Molėtų ir Utenos tautodailininkai. Įteiti LR Seimo nario Edmundo Pupinio ir Utenos rajono mero Alvydo Katino Padėkos raštai. Jubilijatas guvus ir džiaugsmingas pasidalino savo prisimnimais, ir įteikė poezijos knygas ,,Kalavijas ir žagrė" savo bičiuliams.

Utenos rajoninėje liaudies meno parodoje dalyvauja 78 autoriai gausiai pateikę įvairių žanrų tautodailės kūrinius. Jau, kiek ankstėliau komisija atrinko 34 autorių kūrybą į Respublikinę liaudies dailės parodą ,,Gyvos jungtys ", kuri bus atidaryta Vilniuje Šimtmečio dainų šventės metu. 51 autoriaus darbai atrinkti į Utenos konkursinę regioninę liaudies meno parodą Visagine ,,Aukso vainikas 2018". Gegužės 8 dieną 55 rajono tautodailinnkai pateiks savo kūrybą LR Seimo galerijoje.

Monikos Bičiūnienės premijos 2018

Beveik mėnesį vilniečiai ir sostinės svečiai galėjo pasigrožėti nuostabia Lietuvos primityvistų paveikslų paroda. 2018 m. sausio 11 d. Lietuvos Nacionalinio muziejaus salėje įvyko IV-osios primityviosios tapybos konkursinės parodos Monikos Bičiūnienės premijai laimėti laureatų pagerbimo šventė.

Į šventę suvažiavo parodos dalyviai, bei juos atlydėję rajonų ir miestų kultūros darbuotojai. Savo atvykimu, parodos dalyvius pagerbė ir pasveikino LR seimo narys Edmundas Pupinis, Lietuvos Nacionalinio muziejaus etninės kultūros skyriaus vedėja Elvyda Lazauskaitė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vedėja Agnė Putelytė, Lietuvos Nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė, dr. menotyrininkė Nijolė Tumėnienė, menotyrininkė Marija Kuodienė, dailininkas tapytojas Rimas Zigmas Bičiūnas.

Parodos vertinimo komisijos sprendimu paskirstytos premijos:

I-oji vieta ir piniginė premija skirta Renei Stanislavai Bičiūnaitei Sriubiškienei iš Kupiškio
II-oji vieta ir piniginė premija skirta Genovaitei Adiklienei iš Utenos
III-oji vieta ir piniginė premija skirta Eugenijai Martinaitytei iš Vilniaus
Vardinė dailininko Rimo Zigmo Bičiūno piniginė premija įteikta kupiškėnui Vytautaui Pastarnokui

Foto Editos Meškonienės

Skaityti daugiau: Monikos Bičiūnienės premijos 2018

Sveikiname Anelę Araminienę

2017 metų guodžio 14 dieną Vilniaus Rotušėje kultūros ministrė
Liana Ruokytė - Jonsson iškilmingai įteikė 2017 metų Kultūros ministerijos premiją

UŽ TRADICINĖS KULTŪROS PUOSELĖJIMĄ IR SKLEIDIMĄ TAUTODAILININKEI-MENO KŪRĖJAI ANELEI ARAMINIENEI IŠ UTENOS RAJONO.

Nuoširdžiai sveikinamę Anelę ir linkime kūrybinio džiaugsmo, sveikatos ir sėkmės darbuose ir sumanymuose.

Bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė

Ketvirtoji paroda Monikai prisiminti

Primityvioji tapyba:
ketvirtoji respublikinė konkursinė paroda Monikos Bičiūnienės premijai laimėti

Respublikinė konkursinė primityviosios tapybos paroda Monikos Bičiūnienės vardo premijai laimėti rengiama ketvirtą kartą. Tikslas tas pats – pagerbti žymiosios tapytojos atminimą, paskatinti primityviosios liaudies tapybos raidą, pamatyti naujų kūrėjų. Pirmoji paroda surengta žymint 100-ąsias Monikos Bičiūnienės gimimo metines, ketvirtoji vyksta Lietuvos atkūrimo 100-ųjų metinių išvakarėse.
Šiais metais parodoje dalyvauja 52 autoriai iš įvairių Lietuvos vietovių: Elektrėnų, Kaišiadorių, Kauno, Kupiškio, Molėtų, Prienų, Rokiškio, Šakių, Širvintų, Švenčionių, Utenos ir Vilniaus miestų bei rajonų. Skirtingo amžiaus ir išsilavinimo, įvairių profesijų ir gyvenimiškos patirties tapytojai priklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungai, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijai, daugeliui jų suteiktas meno kūrėjo statusas. Dažnas dalyvis, paklaustas, kas skatina tapyti, atsakė labai panašiai – Tapau dėl to, kad negaliu netapyti; Jaučiu džiaugsmą, kai tapau.
Parodai pateikti 168 paveikslai pasižymi paprastumu, betarpiškumu. Naudojamos priemonės ir kompozicijos nėra suvaržytos akademinių perspektyvos, proporcijų, planų, spalvų derinimo reikalavimų. Svarbiausia – dekoratyvumas, ryškumas, komponavimo žaismingumas, šiltos ir ryškios spalvos.
Pasikartojantys siužetai skirtingų autorių kūriniuose rodo juos supusią ir supančią aplinką, peizažą, gamtos motyvus: Ramybė, Rudenėlis, Lietuviškas kaimelis, Daugailių, Nepamirštas ir Tauragnų piliakalniai iš ciklo „Utenos rajono piliakalniai“, Iš gamtos dovanoto pasaulio, Raganos kalnas prie Bagaslaviškio, Stelmužės ąžuolas.