Primityvioji tapyba:
ketvirtoji respublikinė konkursinė paroda Monikos Bičiūnienės premijai laimėti
Respublikinė konkursinė primityviosios tapybos paroda Monikos Bičiūnienės vardo premijai laimėti rengiama ketvirtą kartą. Tikslas tas pats – pagerbti žymiosios tapytojos atminimą, paskatinti primityviosios liaudies tapybos raidą, pamatyti naujų kūrėjų. Pirmoji paroda surengta žymint 100-ąsias Monikos Bičiūnienės gimimo metines, ketvirtoji vyksta Lietuvos atkūrimo 100-ųjų metinių išvakarėse.
Šiais metais parodoje dalyvauja 52 autoriai iš įvairių Lietuvos vietovių: Elektrėnų, Kaišiadorių, Kauno, Kupiškio, Molėtų, Prienų, Rokiškio, Šakių, Širvintų, Švenčionių, Utenos ir Vilniaus miestų bei rajonų. Skirtingo amžiaus ir išsilavinimo, įvairių profesijų ir gyvenimiškos patirties tapytojai priklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungai, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijai, daugeliui jų suteiktas meno kūrėjo statusas. Dažnas dalyvis, paklaustas, kas skatina tapyti, atsakė labai panašiai – Tapau dėl to, kad negaliu netapyti; Jaučiu džiaugsmą, kai tapau.
Parodai pateikti 168 paveikslai pasižymi paprastumu, betarpiškumu. Naudojamos priemonės ir kompozicijos nėra suvaržytos akademinių perspektyvos, proporcijų, planų, spalvų derinimo reikalavimų. Svarbiausia – dekoratyvumas, ryškumas, komponavimo žaismingumas, šiltos ir ryškios spalvos.
Pasikartojantys siužetai skirtingų autorių kūriniuose rodo juos supusią ir supančią aplinką, peizažą, gamtos motyvus: Ramybė, Rudenėlis, Lietuviškas kaimelis, Daugailių, Nepamirštas ir Tauragnų piliakalniai iš ciklo „Utenos rajono piliakalniai“, Iš gamtos dovanoto pasaulio, Raganos kalnas prie Bagaslaviškio, Stelmužės ąžuolas.
Lietuvių liaudies tradicijų tęstinumas ir dvasingumas juntami kalendorinių ir šeimos švenčių vaizduose: Joninių šventė prie karjero, Visas kaimas blynais kvepia, Užgavėnės, Kaziukas Vilniuje, Senovės atgarsiai, Ožiukai,Trys karaliai, Valstybės diena ant Eipulių piliakalnio, Šventinės nuotaikos žiemą, Laukimas, Kupiškėnų vestuvių fragmentas. Citata „Pergulasiu, ir aš būsiu tata“, Gaidys ir višta, Paukščiai atskrido, Sklandytuvų šventė Prienuose.
Panašūs ir vaizduojami paveldo objektai: Kairėnų dvaro malūnas, Ulyčia, Apleistas senas namas, Mano vaikystės kaimas, Verkia dievas medinis kieme, Kupiškio angelas, Tado Ivanausko sodyba, Rietavo dvaro vartai, Kiemas, Birutės gatvėje.
Kiti paveikslai pilni vaizduotės: Siaurukas iš vaikystės prisiminimų, Kiemsargis Algis ir katinas Vasia pavargo ir prisėdo parūkyti, Berniukas su šermukšniais, Ramus rytas močiutės virtuvėje.
Vertinimo komisijos, kuriai ketvirtą kartą vadovavo menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė, noras buvo vienas – kad paroda būtų aukšto meninio lygio, o premijas gautų pačių įspūdingiausių kūrinių autoriai. Pagrindines premijas skyrė Vilniaus krašto tautodailininkų meno kūrėjų bendrija, parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Kultūros taryba, vardines premijas ir dovanas skyrė pavieniai asmenys ir organizacijos.
Ramutė Kraujalienė,
Vilniaus krašto tautodailininkų meno kūrėjų
ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijų pirmininkė